Menu Close

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Rugsėjo 10 d. yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šią dieną yra
siekiama atkreipti dėmesį į savižudybės mastą, kokie galimi pagalbos būdai asmenims,
kurie turi suicidinių minčių, ketinimų, kada verta sunerimti bendraujant su asmeniu.
Visi siekiame, kad kiekviena diena atneštų mums ramybę, džiugesį, laimę.
Kiekvienas norime, kad mūsų gyvenime būtų kuo mažiau streso, negatyvių išgyvenimų,
krizių. Tačiau nesame apsaugoti nuo to. Ir tai nėra blogai. Krizės mums suteikia
neįkainojamos patirties. Kinų kalboje, krizė reiškia ir pavojų, ir galimybę. Tai mums
atskleidžia, kad tam tikra krizė mums suteikia galimybę augti, sustiprėti, įgauti
neįkainojamos patirties, arba kitu atveju – krizė palaužia žmogų.
Kyla klausimas, dėl ko vieni su krizėmis susidoroja sėkmingai, o kitiems to padaryti
nepavyksta? Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: brandumas, supanti aplinka, įsitikinimai
bei jau turimi resursai, kurie padeda susidoroti su krizine situacija. Kuomet su krize
susidoroti nepavyksta:
* įninkama į priklausomybes (virtualus pasaulis, alkoholis, psichotropiniai preparatai,
narkotikai ir t. t.);
* užstringama pykčio stadijoje (kaltinami aplinkiniai);
* užstringama liūdesio bei savęs kaltinimo stadijoje;
* suicidinės mintys bei suicidinis elgesys.
Savižudybių problema yra aktuali visame pasaulyje. Kas 3 sekundes pasaulyje
bandoma nusižudyti, o kas 40 sekundžių – nusižudo vienas žmogus. Kiekviena įvykusi
savižudybė, paliečia dar bent šešis asmenis ir tai parodo, kokiu plačiu mastu savižudybė
veikia.
Dažnai suicidinis elgesys yra nuvertinamas ir tokiu būdu gyvybės nepavyksta
išgelbėti. Pateikti mitai ir faktai parodo, kad būtina atkreipti dėmesį į suicidinį elgesį:

MITAI

FAKTAI

Žmonės, kurie kalba apie savižudybę – nesižudo. Dauguma nusižudžiusiųjų, vienokiais ar kitokiais ženklais parodė savo ketinimus.
Savižudžiai yra tvirtai pasiryžę mirti. Dauguma jų abejoja, nėra tvirtai nusprendę.
Savižudybė įvyksta be įspėjimo. Daug savižudybių įvyksta tuomet, kai asmuo, po negatyvios būsenos, pasidaro žvalesnis, energingesnis.
Pagerėjimas po krizės gali reikšti, kad asmuo nebeketina nusižudyti. Negatyvios, beviltiškos mintys gali privesti prie destruktyvaus elgesio.
Neįmanoma išgelbėti visų asmenų, kurie ketina nusižudyti. Tiesa. Tačiau galima išgelbėti didžiąją dalį.

Rizikos veiksniai, kurie gali mums parodyti, jog asmuo galvoja apie savižudybę:

* asmuo jaučia didelį psichologinį skausmą, neviltį;

* asmuo stipriai išreiškia pyktį, įniršį;

* elgiasi impulsyviai, neapgalvotai;

* vartoja daugiau alkoholio, narkotikų;

* atsiribojo nuo draugų, šeimos, kitų asmenų;

* pasireiškia staigūs nuotaikos pokyčiai;

* nematymas priežasčių, dėl ko reikia gyventi.

                      Veiksniai, kurie parodo, kad pagalba reikalinga čia ir dabar:

* asmuo grasina nusižudyti arba žaloti save;

* asmuo mėgina įsigyti priemonių;

* asmuo kalba arba rašo apie mirtį, savižudybę.

Tokiais atvejais, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.

Remiantis literatūra, parengė psichologė Erika Navickienė, 2021 m.

 

Skip to content