Paauglystė – gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu subrendimu. Sparčios raidos laikotarpis mergaitėms prasideda apie 11-uosius, o berniukams apie 13-uosius metus.
Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tada, kai žmogus suranda save, susikuria savo vertybių sistemą, sugeba užmegzti ir palaikyti draugystės ir meilės santykius, numato ateities planus.
NESUTARIMAI SU SUAUGUSIAISIAS
Paauglystėje vyksta naujų autoritetų paieška. Paaugliai prieštarauja, nes nenori būti nugalėti, NORS širdyje pervertina suaugusiuosius ir nori būti į juos panašūs. Paauglys pradeda pastebėti, jog tėvams ne pro šalį būtų išspręsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus. Dažnai dėl blogo paauglių elgesio tėvai linkę kaltinti įsitraukimą į asocialias grupes. Bet tik tuo atveju, jei paauglys namie jaučiasi nepriimtas arba nevertinamas, jis ieškos bet kokio priėmimo ir įvertinimo už šeimos ribų ir negalės pasidalinti su tėvais, kas jam atsitiko.
EMOCIJOS IR JAUSMAI
Paauglys, paklaustas apie jausmus, dažnai atsako „nežinau“. Kodėl jis neatskleidžia savo jausmų? Paauglys bijo savo pykčio, fantazijų apie mirtį, seksualinių jausmų, dažnai jaučiasi dėl jų kaltas. Todėl labiausiai būtų dėkingas tiems suaugusiesiems, kurie bando atspėti, kas dedasi jo širdyje. Paaugliai pradeda nerimauti, nes bijo nepateisinti tėvų lūkesčių, nesugeba bendrauti su draugais, baiminasi aplinkinio pasaulio, laukia iš aplinkinių agresijos. Dažnai tėvai įsivaizduoja žiną, ką jaučia vaikas, stebi jį, ieškodami blogio požymių. Iš tiesų neretai paaugliai jaučiasi labai vieniši ir galvoja, kad jų tėvai niekada taip nesijautė. Kita vertus, paauglys, kuris vieną dieną tvirtino, jog nenori gyventi, kitą jau šypsosi. Paauglio vidinis pasaulis kupinas prieštaravimų: noras įsilieti į grupę ir noras išsiskirti, turėti savo požiūrį ir sekti autoritetais, troškimas būti priimtam ir nepasitikėjimas aplinkiniais, pažeidžiamumas ir grubumas. Paaugliai drąsūs, lengvai atsisako priėmimo, linkę rizikuoti, lengvai prisitaiko prie naujų aplinkybių ir keičiasi.
BĖDOS DĖL PRASTO SAVĘS VERTINIMO
Paauglystėje būdingas kur kas žemesnis savęs vertinimas. Kai smarkiai kinta gyvenimo aplinkybės, reikia iš naujo susivokti, kas esi, pasirinkti, kaip elgsiesi. Keičiasi paauglio aplinka, bendraklasiai ir draugai tampa kitokie, keičiasi jo kūnas, dažnai jis ima atrodyti svetimas ir negražus. Kaip paauglys siekia aukštesnio savęs vertinimo? Puiku, jei vaikinas ar mergina stengiasi įgyti pasiekimų tokioje srityje, kuri vertinama draugų: sukaupia muzikos kolekciją, užsiima karate. Bet dažnai savo vertė keliama „paprasčiau“ – paaugliai jungiasi į grupeles, kuriose gali pažeminti silpnesniuosius, kautis prieš bendrą priešą, susilieti su stipriu lyderiu. Todėl labai nemėgsta, kai kritikuojama jų grupė, nes tai yra jų „mes“. Savo vertę bandoma pakelti ir nepaklūstant suaugusiesiems – paaugliai dažniau prieštarauja negu sutinka.
VIDINIO PASAULIO ATRADIMAS
Įžengęs į paauglystę žmogus aptinka savo vidinį pasaulį. Paauglys ima galvoti: „Ar aš toks kaip tėvai, ar kitoks? Koks esu kaip vyras ar moteris? Ką noriu veikti?” Paaugliui sunku apibrėžti savo norus, todėl jis labai nori sužinoti, ką apie jį galvoja kiti. Naujai suvoktos mintys ir jausmai jam atrodo reikšmingi ir nepanašūs į niekieno kito. Draugui norisi išpasakoti savo sielos paslaptis, per bendravimą su kitu paauglys pažįsta save. Daugelis suaugusių žmonių atsiskleidžia ir pasitiki tik artimaisiais, o su draugais juos sieja bendresni interesai. Tuo tarpu paauglys visus santykius pradeda ieškodamas visiško pasitikėjimo. Tokiu būdu, nors ir ne kartą „nusvyla“, jis užmezga daug artimų ryšių, kurie gali išlikti visą gyvenimą.
Viena opiausių paauglių problemų – tai susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Besikeičianti figūra, neįprastose vietose besikalantys plaukai, nuolat iškylantys spuogai. Tad nėra ko stebėtis, kodėl paaugliai tiek daug laiko praleidžia prie veidrodžio. Ir, deja, retai būna patenkinti tuo, ką mato, tačiau kuo labiau paauglys pasitiki savimi, tuo lengviau jam susidoroti su šiomis laikinomis problemomis. Šaunu, jeigu paauglys suvokia, kad jo bendraamžiai irgi keičiasi bei lygiai taip pat išgyvena dėl išvaizdos.
BERNIUKAI IR MERGAITĖS
Paauglystės laikotarpiu pakinta berniukų ir mergaičių tarpusavio santykiai. Atsiranda domėjimasis vienas kitu, noras patikti. Mergaitės pralenkia berniukus fiziniu išsivystymu, tai berniukus verstis jaustis nevisaverčiais. Panašiai jaučiasi ir mergaitės. Būtent dėl šios priežasties tarp berniukų ir mergaičių kyla nesutarimų, tačiau ilgainiui jie išsisprendžia ir abi lytys pradeda draugauti.
SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS
Yra trys paauglių tarpusavio santykių formos:
Bendravimas. Bendravimu laikomi santykiai, atliekant bendrą darbą, kontaktai mokantis, ilsintis, tarpusavio pagalba.
Draugavimas. Draugystės pagrindą sudaro kolektyviškumo jausmas, nuomonių vieningumas įvairiais klausimais, draugiško bendravimo aplinka, intelektinis bendravimas, keičiantis mintimis, sprendimais, tarpusavio prisirišimas, simpatijos jausmas.
Draugystė. Ji yra kupina pasitikėjimo. Tikra paauglių draugystė pasireiškia pasiruošimu padėti draugui. Paauglių draugystės idealas – visada kartu, viską pusiau. Atsiranda abipusis supratimas, asmeninių vertybių, siekių, pažiūrų svarbiais klausimais sutapimas.
Pagal psichologinę literatūrą parengė psichologė Ingrida Jezdauskienė
